„Asmeninis santykis su politikais, pajautimas, kad gali lygiavertiškai su jais diskutuoti, padeda pajusti, kad esi svarbus visuomenės narys, suteikia pasitikėjimo savimi. Tyrimai rodo, kad diskusijos su artimaisiais apie politiką yra vienas svarbiausių domėjimąsi skatinančių veiksnių. Vis dar dažnai girdime, kad politika yra tema, kuria prie stalo nekalbama, tad tai irgi keičiame“, – sako viena iš „Žinau, ką renku“ koordinatorių, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doktorantė Aušrinė Diržinskaitė.

Prieš 10 metų vos kas dešimtas jaunas žmogus, paklaustas, ar domisi politika, pasakydavo „taip“, o šiuo metu, anot A. Diržinskaitės, besidominčių proporcija patrigubėjo – maždaug 30 proc. apklaustų jaunuolių sako, kad politika jiems įdomi.

„Nors domėjimasis ir dalyvavimas politikoje ar balsavimas rinkimuose nėra tapatūs dalykai, tačiau matome, kad balsuojančių jaunų žmonių augimas nuo 2012 m. 18 proc. iki pastarųjų rinkimų 40 proc. sutampa ir su besidominčiųjų augimu“, – teigia pašnekovė.

Nors augantis jaunimo domėjimasis politika ir rinkiminis aktyvumas apskritai džiugina, A. Diržinskaitė, kalbėdama apie prognozes artėjantiems merų ir savivaldos rinkimams, nėra nusiteikusi optimistiškai: „Savivaldos rinkimuose bendras rinkėjų aktyvumas būna kiek mažesnis (nei Seimo rinkimuose – LRT.lt), o tiek 2015, tiek 2019 m. vietos rinkimuose balsavo vos ketvirtadalis jaunų žmonių iki 25 m. Tad ir kitąmet jis gali būti kiek mažesnis nei paskutiniuose Seimo rinkimuose.“

Taip pat, anot jos, svarbu pabrėžti, kad ne tik kiekybė ir balsavimo aktyvumas, bet ir jo kokybė – pasiruošimas, pasidomėjimas kandidatais, savo klausimų iškėlimas – yra svarbūs faktoriai einant balsuoti.

Svarbu, kad politikai skirtų dėmesio jaunimui

A. Diržinskaitė, kalbėdama apie jaunimo nesidomėjimą politika, sako, kad vienos šio reiškinio priežasties nėra.

„Apskritai pastebima, kad žmonės, kurie yra labiau išsilavinę, dažniau skaito žiniasklaidą ir seka naujienas, diskutuoja apie politiką su sau artimais žmonėmis, labiau pasitiki valdžia ir net savimi, yra linkę daugiau domėtis politika. Svarbu ir tai, ar politikai skiria dėmesio jauniems žmonėms kaip rinkėjams – siekia atkreipti jų dėmesį, kalbėtis temomis, kurios jiems rūpi.

Jaunimas kaip grupė balsuoti neina ir nelabai gali pakeisti ką nors rinkimuose, o politikai jiems ir neskiria dėmesio savo rinkiminėse kampanijose. Jei jauni žmonės lieka už rinkiminių kampanijų (ir ne tik) borto, tai gana natūralu, kad politika jų akimis tampa jų neliečiančiu dalyku. Čia atsiduriame tokiame ydingame užburtame rate“, – apgailestauja A. Diržinskaitė.

O štai VU TSPMI politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė sako, kad pagal klasikinę politinę teoriją, jaunimo dalis, kuri yra iš socioekonomiškai stipresnių grupių, tarkim, daugiau pajamų gaunančių, gyvenančių didmiesčiuose ir pan., tikėtina, domėsis politika labiau. Tačiau tai, pasak pašnekovės, tinka tik daliai jaunimo.

Pašnekovė pabrėžia, kad domėjimasis politika priklauso ir nuo paties jaunuolio: jo gyvenimo prioritetų, kiek jis save suvokia kaip visuomenės narį ar pilietį.

Pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, ir mokyklos, kuriose mokosi jaunuoliai, turi įtakos: „Svarbu, kokie yra padedami pagrindai, kaip mokytojai dirba, kiek skiriama dėmesio pilietiniam ugdymui, kuris yra susijęs su domėjimusi politika.“

Specifiniai įvykiai skatina domėtis politika

Anot politologės, sukrečiantys įvykiai, vykstantys Lietuvoje ar pasaulyje, taip pat gali paskatinti domėjimąsi politika: „Kalbant apie šių metų kontekstą, akivaizdu, kad karas Ukrainoje tikrai daro didelę įtaką (domėjimuisi politika – LRT.lt). Nors kol kas duomenų neturime, bet visos teorijos ir pirmieji įspūdžiai signalizuoja, kad taip yra.“

Įvykiai, skatinantys domėjimąsi politika, anot pašnekovės, gali būti ir įprastesni. Pavyzdžiui, rinkimai, per kuriuos pabrėžiamos vienos arba kitos problemos ar klausimai.

„Per rinkiminę kampaniją tas domėjimasis gali didėti. Atrandama kokia nors politinė partija, supratimas, kaip ta politinė partija turėtų veikti ar laimėti. Suprantama, kaip veikia rinkimų sistema, formuojama Vyriausybė ir pan.“, – teigia I. Petronytė-Urbonavičienė.

Pašnekovė mini 2020 m. rinkimus ir Laisvės partijos aktyvią komunikaciją, skirtą jaunesnei auditorijai: „Ta komunikacija, iš tiesų, skatino žmones, kurie anksčiau nebuvo balsavę, ateiti. Matėme šiek tiek paaugusį rinkiminį aktyvumą ir tyrimus, kurie rodė rinkėjo profilį.

Galbūt sudominimas per atskirus klausimus užkabina ir tarsi grandinėlę ištraukia: jei tau pasirodo įdomus, svarbus, aktualus vienas klausimas, galbūt pradėsi domėtis, kas apie tą klausimą kalba, sužinosi ir apie kitus klausimus, kurie kartu aptarinėjami. Galbūt, bus įdomu stebėti, kaip vystosi istorija.“

Šiais laikais, pasak I. Petronytės-Urbonavičienės, politika randa įvairių ir įdomių formų priartėti prie jaunimo. Pavyzdžiui, per socialinius tinklus, memus, specifines grotažymes ir pan.

„Tas prisiderinimas gali labai gerai suveikti ir galbūt nemačiomis, per tam tikrą pramogą, traukti jaunimą į politiką“, – sako pašnekovė.

Bazinės žinios apie politiką – būtinos

Pasak Jaunųjų demokratų sąjungos pirmininkės Faustos Roznytės, politika domėtis yra svarbu, nes kiekvienas žmogus yra atsakingas už tai, kokia politika bus įgyvendinama: „Pavyzdžiui, jei daugiau žmonių ateitų į rinkimus, tikėtina, kad gyvūnų teisėms būtų labiau atstovaujama parlamente arba klausimai, kurie svarbūs būtent jaunimui, tarkim, balsavimas nuo 16 metų, renkant savivaldybės tarybos narius, įgautų didesnę prasmę, nei yra dabar.“

Anot jos, kuo jaunimas labiau domėsis politika, tuo didesnį spaudimą galės daryti politikams ar žmonėms, kurie turi sprendimo priėmimo teisę.

O štai Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) pirmininkas Ralfas Romeika sako, kad labai geras pavyzdys, kas gali atsitikti nesidomint politika, yra Rusijos karas Ukrainoje. „Rusijoje paprastam žmogui uždavus bet kokį su politika susijusį klausimą, dažniausias atsakymas būna „aš nesidomiu politika“. Man atrodo, dabartiniai įvykiai Ukrainoje puikiai parodo, prie ko toks požiūris priveda“, – teigia pašnekovas.

Kita problema, kurią įžvelgia JKL pirmininkas, – nekokybiškai atliekamas Seimo narių darbas ir tai, kad žmonės tokį jų darbą priima kaip savaime suprantamą.

„Stebėdami vos ne kiekvieną posėdį, mes matome, kaip Seimo nariai nusišneka, teikia įvairius nekokybiškus įstatymus, nekokybiškai atlieka savo darbą, tačiau didžioji mūsų visuomenės dalis į tai visiškai nereaguoja. Todėl, man atrodo, yra labai svarbu domėtis politika, nes tai gali privesti prie visų mūsų geresnio gyvenimo“, – mano R. Romeika.

Jaunųjų demokratų sąjungos narys Rokas Slančiauskas teigia, kad ne kiekvienam žmogui reikia itin giliai domėtis politika, tačiau bendrą supratimą apie politiką turėti – būtina. O jis, pašnekovo manymu, turi būti diegiamas šeimoje arba mokykloje.

„Sakykime, pilietiškumo disciplina. Mano patirtis rodo, kad per pamokas labai daug kalbama apie ES, Lietuvos integraciją į ES, tai labai naudingi dalykai, bet reikėtų ir daugiau švietimo valstybės valdymo tema. Mokykla juk yra švietimo įstaiga ir žmogų turi ugdyti visapusiškai“, – sako R. Slančiauskas.

Panašiomis mintimis dalijasi ir kitas Jaunųjų demokratų sąjungos narys Mantas Misiūnas. Jo teigimu, domėtis politika kiekvienam yra neprivalu, tačiau svarbu: „Tai dalykas, kuris liečia visus. Jei bus prasti politikai, ką kaltinam? Tą, kas išrinko.“

Pašnekovas pabrėžia, kad ypač svarbu domėtis politika ir dalyvauti joje atsakingai.

„Klausytis viena ausimi, kas ten ką pasakė, nėra prasminga. Yra sprendžiami labai rimti klausimai ir ne kiekvienas turi galimybę pagal savo išsilavinimą, pagal savo turimas žinias priimti teisingą sprendimą“, – mano M. Misiūnas.

Tačiau, kaip pabrėžia F. Roznytė, išsilavinimo lygis ne visada priklauso nuo amžiaus: „Sako, kad jaunimas neišsilavinęs ir nieko nesupranta, kas ta politika yra. Bet juk vyresnis žmogus irgi nežinia, ar supranta… Žmonės, kurie dirbo rinkimų apygardose, pasakojo, nueina pas garbaus amžiaus žmones, kurie nemato ar sunkiai girdi, ir tas balsavimas, nenoriu nieko sakyti, bet yra parodija. Kurio gražesnė pavardė ar kuris gražesnis skaičius, už tą ir balsuojama.“\

Nesvarbu, ar žmogus apolitiškas, ar ne, politika jį vis tiek veikia

Organizacijos „Lietuvos liberalus jaunimas“ pirmininkas Umberto Masi sako, kad politika domėtis svarbu, nes ji neišvengiamai veikia kiekvieno žmogaus kasdienybę.

„Jei žmonės nustotų domėtis politika, tą pačią akimirką jų laisvėms ir teisėms iškiltų didžiulė grėsmė. Domėjimasis politika įgalina žmogų geriau stebėti aplinką, esant poreikiui, įsitraukti į diskusijas ir išreikšti savo nuomonę bendruomenei ar valstybei svarbiais klausimais“, – įsitikinęs U. Masi.

„Lietuvos liberalaus jaunimo“ švietimo koordinatorius Žygimantas Šilobritas sako, kad gyvename visuomenėje, kurioje galime savo balsais ar kitais politinio dalyvavimo būdais keisti valstybę ir visuomenę ta linkme, kuri atrodo mums teisinga: „Mūsų visuomenės ir politinės sistemos pagrindas yra paremtas pozityvios laisvės idėja. Pagal šią idėją mes turime ne vien tik laisvę nuo pavergimo ir įkalinimo be pagrindo, bet ir laisvę dalyvauti visuomenės formavime ir visuomenės valdyme. Gyvenant valstybėje, kuri yra paremta tokiu principu, būtų tiesiog kvaila ignoruoti tai, kas vyksta politikoje, kadangi būtent per politinę prizmę apibrėžiama, kaip veikia mūsų gyvenama valstybė, jos ekonomika ir netgi visuomenė“, – mintimis dalijasi Ž. Šilobritas.

Jaunimo organizacijos „Darbas“ atstovė Ieva Vargalytė sako, kad jei jaunimas neturės tvirto ryšio su valstybe, nesidomės politiniais reikalais, aktyviai nereikš savo poreikių, tai gali reikšti, kad svarbiausiems jų gyvenimo klausimams tuo metu bus nepakankamai atstovaujama. Taip pat gali ateiti nusivylimas ar klaidingas įsitikinimas, kad jie nelabai reikalingi valstybei.

„Tai gali paskatinti daug neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, emigraciją, tolimesnį nedalyvavimą valstybės gyvenime, nepasitenkinimą savo šalimi, nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir t. t.“, – sako I. Vargalytė.

Jaunimo problemos verčia ne tik domėtis, bet ir įsilieti į politiką

Kaip teigia U. Masi, jauną žmogų sudominti politika galima atspindint jo interesus politiniu lygmeniu. Pasak pašnekovo, klimato krizė ir jos padariniai, emocinė ir psichikos sveikata, lytiškumo ugdymas, gyvūnų teisės – tik dalis jaunam žmogui rūpimų temų.

„Jei rūpimas klausimas nėra reprezentuojamas ar atspindimas politikų ir jų siūlomose iniciatyvose, tai yra signalas, kad reikia aktyviau įsitraukti į politinę ir visuomeninę veiklą“, – įsitikinęs U. Masi.

Vis dėlto Ž. Šilobritas priduria, kad tam, kad žmogus susidomėtų politika, reikia ir jo paties noro.

„Nemanau, kad galima lengvai sudominti jaunimą politika, jeigu jie patys neparodo intereso ar nesuvokia, jog tai aktualu ir jiems“, – įsitikinęs Ž. Šilobritas.

Pasak F. Roznytės, svarbios jaunimui temos – pirmojo būsto, ypač didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ir pirmojo darbo iššūkis.

„Mes kalbame apie būsto neprieinamumą, trūkumą, apie jaunų žmonių išnaudojimą, savanorystę kaip formą ne įgyti patirties, o sukurti pelną, už kurį nemokamas atlyginimas. Mes kalbame apie kitas problemas. Kalbame gana nemažai apie moterų teises, apie menstruacijų laisvadienius, apie mokamas studentų praktikas“, – sako pašnekovė.

Paklausta, ar jaunimas domisi LGBT teisių ir narkotikų dekriminalizavimo temomis, F. Roznytė sako, kad tai yra svarbios temos, tačiau Jaunųjų demokratų sąjunga labiau gliaudo kitas jaunimui aktualias problemas.

O štai U. Masi sako, kad šie klausimai yra aktualūs tarp jaunų žmonių, todėl tikėtina, kad tai skatina kai kuriuos domėtis politika.

„Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad didžiajai daliai jaunų žmonių aktualiausi žmogaus teisių ir su jais susiję klausimai“, – sako U. Masi.

Anot R. Slančiausko, tiek šie du klausimai, tiek kitos jaunimą liečiančios problemos skatina jaunus žmones domėtis politika.

„Nemaža dalis jaunų žmonių yra pasipiktinę konkrečiu atveju, kad matematikos egzaminas yra privalomas. Oficialiai – nėra privalomas, bet iš esmės – yra (stojantys į valstybės finansuojamas vietas kolegijose ir universitetuose turi būti išlaikę matematikos brandos egzaminą – LRT.lt). Ir jie sako: bandysim eiti, veržtis į politiką, į švietimo sritį, kad galėtume ką nors pakeisti. Tokie elementarūs pavyzdžiai iliustruoja, kad galbūt ne tik šios dvi temos (LGBT teisės ir narkotikų dekriminalizacija – LRT.lt), bet yra daugybė temų, kurios suaktyvina jaunimą ir skatina ne tik domėtis, bet ir įsitraukti į politinę veiklą“, – sako R. Slančiauskas.

Jam pritaria ir JKL pirmininkas R. Romeika. Anot pašnekovo, yra dalis jaunimo, kuriam LGBT ir dekriminalizacijos klausimai yra aktualūs, tačiau taip pat yra daug jaunų žmonių, kuriems rūpi ir kiti politiniai klausimai.

„Manau, kad jauniems žmonėms rūpi visa bendra politika ir platus spektras politinių klausimų juos gali sudominti“, – sako jis.

Pašnekovas pabrėžia geopolitinių ir ateities klausimų svarbą jaunimui: „Kai kalbame apie karą Ukrainoje, man atrodo, jauniems žmonėms pradėjo labiau rūpėti saugumas, gynybos politika, ES, NATO. Kalbame ir apie klimato krizę, jaunam žmogui rūpi aplinkosauga. Vis dėlto jis ne tik žiūri į tuos klausimus, kurie liečia jį tiesiogiai, bet ir domisi, kaip atrodys Lietuva ne šiandien, bet po 20–30 metų, nes būtent jiems reikės gyventi ir susitvarkyti su tuometine situacija.“

Kaip teigia I. Vargalytė, Jaunimo organizacijoje „Darbas“ buvo daug diskutuota apie amžiaus cenzo sumažinimą kandidatams Seimo rinkimuose ir apskritai pasyvių ir aktyvių rinkimų teisių suvienodinimą pagal amžių.

„Neabejojame, kad daug jaunų žmonių džiaugiasi, kad į savivaldybių tarybas galima kandidatuoti nuo 18 metų, į Europos Parlamentą – nuo 20 metų, o kituose Seimo rinkimuose – nuo 21 metų.

Pastarasis sprendimas mūsų organizacijai buvo labai svarbus, nes mes buvome pirmieji dar prieš 2008 m. siūlę ankstinti dalyvavimo Seimo rinkimuose amžių, o šiemet sprendimas priimtas. Gaila, kad suvokimas užtruko 14 metų. Ko gero, jei jau anksčiau jauni žmonės būtų matę galimybę dalyvauti politikoje tiesiogiai, tikriausiai ir jaunimo aktyvumas, ir domėjimasis būtų didesni“, – mintimis dalijasi I. Vargalytė.

Pašnekovė pabrėžia, kad jaunimui aktualūs emocinės sveikatos, saugumo klausimai ir švietimas.

„Politikai daug kalba apie ugdymą, mokymą, tačiau labai retai kalbasi su jaunais žmonėmis, kaip turi keistis švietimo sistema, kad ji būtų patraukli, motyvuojanti, o kartu neatsiliktų nuo jaunų žmonių suvokimo, pasaulinių tendencijų“, – sako I. Vargalytė.

Jaunimui, anot pašnekovės, rūpi ir socialinės garantijos bei saugumas: „Jei tėvai neturi galimybių padėti finansiškai, jauni žmonės Lietuvoje vis dar turi prastesnes galimybes mokytis, nes negali samdyti korepetitorių. Tokiu atveju prasčiau išlaiko egzaminus ir sunku įstoti į valstybės finansuojamą norimą specialybę.“

Kaip sako I. Vargalytė, pragyvenimo lygis universitetiniuose miestuose yra aukštas, todėl ne visi sau gali leisti gyventi didmiestyje, o regionuose aukštųjų mokyklų praktiškai nebeliko.

Jaunam žmogui pažinti save iš profesinės pusės ir kurti savo verslą Lietuvoje, anot I. Vargalytės, ypač sunku.

„Mokesčių lengvatų įdarbinant jaunus žmones irgi praktiškai nėra, todėl jaunimas rečiau nei užsienyje išbando save skirtinguose darbuose prieš studijas. Na, o, norint kurti verslą, nėra jokių mokestinių lengvatų, paskatinimo ar plačiai prieinamų investicinių programų jauniems žmonėms, todėl kurti savarankiškai Lietuvoje nėra labai patrauklu“, – įsitikinusi ji.

Pašnekovės nuomone, kad regionuose egzistuoja skurdus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas.

„Jauni žmonės regionuose užimtumo problemą labai dažnai įvardija, o ji kaip lieka nesprendžiama, taip ir lieka. Todėl susidaro įspūdis, kad jaunų žmonių užsiėmimai, veikla ir apskritai gyvenimas niekam nėra įdomūs – nei vietos valdžiai, nei respublikiniu mastu“, – pabrėžia pašnekovė.

Tačiau, anot Jaunųjų demokratų sąjungos narės G. Tilvikaitės, ne vien aktualios problemos skatina jaunus žmones domėtis politika.

„Kiek žinau, jaunimui pradėti domėtis politika padeda ir garsiai nuskambėję renginiai, tokie kaip „Šeimų maršas“. Tai tiesiog buvo memas, o jie dažnai veda prie domėjimosi. Jei norėsi daugiau memų, tu pradėsi domėtis“, – sako G. Tilvikaitė.

Ugnės Besusparytės straipsnis, LRT